Heading 3 ::.
5-ojo dešimtmečio pabaigoje, po lenkų repatriacijos, vietoj lenkiškų mokyklų buvo steigiamos rusiškos, kai kur - lietuviškos. Ilgainiui lenkiškos klasės ėmė "tirpti" - savo noru vietos gyventojai lenkai vaikus ėmė leisti į mokyklas,kur dėstoma rusų kalba klases. Tai lėmė prestižinė rusų kalbos padėtis, nes vietos valdžia dažniau buvo komplektuojama iš atvykusių (atkeltų) kadrų, kalbančių rusiškai. O ir tolesnio mokymosi rusų kalba galimybės buvo didesnės. Mokykloms rusinti buvo palankios sąlygos, nes likusių po repatriacijos vietinių gyventojų lenkų tautinė savimonė kiek susilpnėjo. Mažėjo taip pat ir lietuviškų klasių, nes dalis jų buvo uždaromos dėl nepakankamo moksleivių skaičiaus. Palyginus lenkiškų mokyklų mokinių dalį (1986/1987 m. m.) su lenkų tautybės gyventojų dalimi (1989 m. surašymo duomenys), galima daryti išvadą, kad lenkiškas mokyklas tada lankė 49 proc. lenkų tautybės vaikų Vilniaus rajone, 36 proc. - Šalčininkų rajone, 22-28 proc. - Švenčionių, Trakų ir Vilniaus mieste. Lenkų kalba besimokančių pirmosiose klasėse buvo dar mažiau - pradedant nuo pirmųjų klasių gausėjo rusų kalba besimokančių (klasių). Lietuviškų mokyklų (klasių) buvo kur kas mažiau nei lenkiškų. Jas lankė daugiausia lietuviškų šeimų vaikai. Slavakalbėje rytų Lietuvoje dėstomųjų kalbų požiūriu vyravo mišrios mokyklos -dvikalbės, trikalbės. Tokiose mokyklose bendravimo kalba paprastai būdavo rusų. Keičiantis politinei situacijai, prasidėjus M. Gorbačiovo pertvarkai, ėmė gausėti lenkiškų ir lietuviškų klasių bei tomis kalbomis besimokančiųjų. Atgimimo pradžioje buvo įsteigtos lenkiškos klasės beveik visose rytų Lietuvos mokyklose, kur jų iki tol nebuvo. Daugelyje mokyklų, ypač Šalčininkų rajone, rusiškos klasės buvo pradėtos naikinti nuo pat pirmųjų klasių. Gausėjant lenkiškoms ir lietuviškoms klasėms, rusiškos gerokai sumenko. Pažymėtina, kad daugiau 'lenkai negu lietuviai nurodė konfliktinių ir priešiškų santykių buvimą, o lietuviai daugiau jaučia diskriminaciją savo atžvilgiu. Tam tikra prasme tai, galbūt, galima paaiškinti baltiškojo bei slaviškojo temperamentų skirtumais.
Heading 3::.